KKAL aktualijos: supažindinimas su kosmetiko, grožio terapeuto ir kitų grožio specialistų standartų projektu bei Netradicinės medicinos įstatymo projektu, reglamentuosiančiu grožio specialistų veiklą

KKAL aktualijos: supažindinimas su kosmetiko, grožio terapeuto ir kitų grožio specialistų standartų projektu bei Netradicinės medicinos įstatymo projektu, reglamentuosiančiu grožio specialistų veiklą. Kas ir kokias procedūras gali atlikti pagal galiojančius įstatymus.

Šis pranešimas parengtas todėl, kad Kosmetikų ir kosmetologų asociacija (KKAL) sulaukia daugybę kolegų klausimų, bendraujant gyvai ir telefonu. Bent dalį jų pamėginsime atsakyti šiame pranešime.

KKAL savo veiklą pradėjo 2009 metų pradžioje. 2010 m. gegužės 20 d. Kosmetikų ir kosmetologų asociacija tapo Tarptautinės organizacijos INFA (International Federation of Aestheticians, Belgija) nariu.

2009 - 2016 metais Kosmetikų ir kosmetologų asociacija organizavo septynis Atvirus Lietuvos kosmetikų-kosmetologų konkursus, kuriuose kasmet dalyvauja baigiamųjų kursų studentai iš stipriausių grožio specialistus rengiančių mokymo institucijų.

2009-2016 m. surengti 48 kvalifikacijos kėlimo seminarai grožio specialistams bei šias specialybes studijuojantiems studentams įvairiomis aktualiomis temomis. Paskaitas skaitė gydytojai-dermatologai iš Lietuvos, Latvijos, Anglijos.

Kvalifikacijų kūrimo klausimais bendrauta su Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetu, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos priežiūros skyriumi.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) įgyvendina projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“, kuriame 2015 metais dirbo KKAL prezidentė R. Bražiūnienė, rengiant Sveikatos priežiūros, grožio ir sveikatingumo paslaugų standartą. Parengtų profesinių standartų projektai buvo tobulinami keliais etapais, kol prieita vieningos nuomonės dėl profesinių standartų tinkamumo aprobuoti. Pirmasis rengimo etapas – atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų pateiktas pastabas, antrasis – reaguojant į Sveikatos priežiūros, grožio ir sveikatingumo paslaugų sektorinio profesinio komitetų narių vertinimus dėl standartų turinio. 

Lyginant su sveikatos priežiūros posektoriumi, kurio veiklą reglamentuoja medicinos ir higienos normomos, grožio paslaugų posektoriaus veikla tokių normų neturi, o higienos norma reglamentuoja tik darbo aplinką ir priemones. Todėl rengiant kvalifikacijos aprašus, kompetencijų ribas stengtasi aprašyti kuo detaliau. Higienos norma neužtikrina ir nepatikrina paslaugos teikėjo kvalifikacijos, kompetencijų ribų, todėl vartotojas dažnai susidūręs su nekokybiškai atlikta paslauga kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri paslaugos kokybę prašo įvertinti Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos.

2013 m. asociacijos, vienijančios posektoriaus specialistus (Kosmetikų ir kosmetologų asociacija (KKAL); Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija (KIGSA); Permanentinio makiažo meistrų asociacija; Estetinės ir medicininės mezoterapijos asociacija; Nacionalinė SPA asociacija), konsultavosi, rengė susitikimus su mokymo įstaigomis, rengiančiomis darbuotojus grožio paslaugų sričiai bei valstybinėmis institucijomis, kurios kasdien susiduria su veiklą reglamentuojančių dokumentų trūkumu ir negali įvertinti paslaugos kokybės – Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (vartotojų skundai dėl nekokybiškai atliktų paslaugų) ir Visuomenės sveikatos centrais, kurie susiduria su grožio specialistų darbo pažeidimais. Asociacijų prašymu, Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių tyrimų departamentas surinko duomenis apie kitų šalių grožio specialistų veiklos teisinį reglamentavimą. KKAL disponuoja CIDESCO (Comité International d'Esthétique et de Cosmétologie), INFA (International Federation of Aestheticians) bei Latvijos Respublikos grožio specialistų standartais, „Beauty Therapy World Skills International“ standartais bei kitų ES šalių patirtimi. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos prašymu, KKAL dalyvauja Europos Komisijos organizuojamame ES valstybių narių „Grožio paslaugų specialistų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ darbo grupės darbe. Šio projekto metu ES šalyse iki 2017 metų numatoma reglamentuoti grožio srities specialistų darbą. 2015 metų pabaigoje KKAL prezidentė Rūta Bražiūnienė drauge su LR Ūkio ministerija dalyvavo Briuselyje vykusiame ES komisijos posėdyje. Posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas grožio specialistų standartų kūrimo visoje Europoje klausimas, buvo pateikta informacija, jog lygiai pusė ES šalių reglamentuoja grožio specialistų veiklą ir tokia tvarka tenkina ir specialistus, ir klientus.

Parengtame sveikatos priežiūros, grožio ir sveikatingumo paslaugų standarte aiškiai apibrėžta, kokį išsilavinimą turi turėti specialistai, kokias jie įgyja kompetencijas ir kokios jų ribos. Žemiau lentelėje pateikiami grožio specialistų parengti kvalifikacijų aprašai:

96.02 Posektorius: Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla

Kvalifikacijos pavadinimas ir kodas

Kvalifikacijos lygis pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą (LTKS)

Kvalifikacijos lygis pagal Europos kvalifikacijų sandarą mokymuisi visą gyvenimą (EKS)

Vizažistas

III lygis

III lygis

Tatuiruotojas

IV lygis

-

Ilgalaikio makiažo darbuotojas

IV lygis

-

Grožio estetikas

IV lygis

IV lygis

Grožio estetikos meistras

V lygis

V lygis

Grožio terapeutas

VI lygis

VI lygis

Kirpėjai:

Kirpėjas pameistrys

III lygis

III lygis

Kirpėjas

IV lygis

IV lygis

Kirpėjas meistras

V lygis

V lygis

Plaukų dizaineris

VI lygis

VI lygis

Deja tenka pripažinti, kad parengti standartai iki šiol nėra patvirtinti nei SAM, nei Ūkio ministerijos. Kodėl? Negalime atsakyti. Gal reikėtų pasiklausti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, kodėl didžiulis padarytas darbas atsigulė į kažkieno stalčių. Tiesiog baigėsi ES projektas, o jo rezultatą neprivaloma įgyvendinti.

Atsirandant modulinėms mokymo programoms (Higieninės kosmetikos kosmetiko programa jau parengta) galima bus dirbti pagal norimą kvalifikaciją baigus tik bazinį modulį. Taip bus galima daug paprasčiau keisti medicinos darbuotojų (slaugytojų, kineziterapeutų ir kt.) kvalifikaciją. Šiuo metu labai dažnai patys medicinos darbuotojai pripažįsta, kad medicininės žinios nekompensuoja kosmetologinių žinių trūkumo. Taigi siekiame, kad mokymo centrams būtų leista specialistus, įgijusius medicininį išsilavinimą,perkvalifikuoti kolegijose. Medicinos darbuotojai, norėdami atlikti veido ar kūno procedūras, turi persikvalifikuoti ir baigti trumpalaikes modulines programas: „veido arba kūno specialisto“.

Nuo pirmųjų KKAL įsikūrimo metų daugybę kartų kreipėmės į įvairias valstybines institucijas, prašydami reglamentuoti grožio specialistų veiklą ir įvesti aiškumą, kokį išsilavinimą turintys specialistai, kokias procedūras gali atlikti. Nuo tada bendradarbiaujame su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri dažnai kreipiasi į KKAL pagalbos, nes vartotojas, kuris gavo nekokybišką procedūrą kosmetikos kabinete, nėra apsaugotas jokio reglamentuojančio įstatymo. Taip pat ir grožio specialistas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės, jei nežino įstatymų.

Daugeliui Jūsų turbūt teko girdėti Panevėžio atvejį. Norime pakomentuoti jį kaip pavyzdį. Šiuo atveju specialistė buvo baigusi slaugą (taigi turėjo taip vadinamą „medicininį išsilavinimą“) ir atliko papilomų elektrokoaguliaciją. Pagal sveikatinimo normą SN 1:1995 „Kosmetikė (kosmetikas) Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ (LR SAM 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 411), specialistas su tokiu išsilavinimu galėjo dirbti tik gavęs licenciją. Minėta specialistė pasakojo, kad tuo metu buvo organizuojami specialūs mokymai, kuriuos baigus, galima buvo atlikti elektrokoaguliaciją. 1997 m. birželio 12 d. LR SAM įsakymu „Dėl laikinųjų licenzijavimo taisyklių patvirtinimo“ kosmetikės licenzijos buvo panaikintos, tačiau Kosmetikės norma SN 1:1995 liko galioti. LR SAM nuomone ji galioja ir dabar, nes nėra panaikinta.

Medicinos normoje MN 59:2004 “Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ prie kompetencijų p. 15.14 įrašyta: „gydytojas dermatovenerologas turi gebėti atlikti elektrokoaguliaciją, lazerioterapiją ir krioterapiją skystu azotu bei angliarūgštės sniegu“. Kauno visuomenės sveikatos centro paviešintame Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinime „kokios paslaugos negali būti teikiamos grožio salonuose atliekant veido ir/ar kūno priežiūros paslaugas“ ir remiamasi šiais dokumentais. Panevėžio atveju teismas pripažino, kad papilomų elektrokoaguliacija priskiriama A tipo paslaugoms pagal higienos normą HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. A kategorijos paslauga – paslauga, kurią teikiant pažeidžiama oda arba gleivinėir instrumentas užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais (tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro karpant nagų odeles ir kitos invazinės grožio paslaugos). Taigi dabar minėtame Panevėžio teisminiame procese laukiama klientės įvardintų sveikatos pažeidimų ekspertizės.

Kita aktuali tema – mezoterapija. Lietuvos medicinos normoje MN 28:2011 ,,Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" p. 15.3.42 nustatyta, kad injekcijos (į odą, poodį, raumenis, veną) atlikimas yra bendrosios praktikos slaugytojo kompetencija. Bendrosios praktikos slaugytojas turi turėti bendrosios slaugos praktikos licenciją ir bendrąja slaugos praktika verstis sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros veiklai, procedūras (intervencijas) atlikti vadovaudamasis gydytojo paskyrimais.

Literatūroje nurodoma, kad mezoterapija yra medicininė procedūra (technika), kurios metu į odą (poodį) švirkščiamos įvairios veikliosios medžiagos ir jų mišiniai (vitaminai, amino rūgštys, hialurono rūgštis, fermentai, augaliniai ekstraktai, vaistai, antioksidantai, mikroelementai ir kt.). Hialurono rūgšties preparatai injekcijomis Lietuvoje yra tiekiami į rinką kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sąnarį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai (raukšlių išlyginimui). Clostridium botulinum toksino preparatai yra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų, Bendrijos vaistinių preparatų registre, priskirtini vaistams ir vartotini kaip vaistai. Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) (toliau - Reglamentas), kosmetikos gaminio sudėtyje negali būti vaistinių medžiagų: antibiotikų, hormonų, žmonių ląstelių ir audinių produktų ir kitų draudžiamų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyviu medžiagų, o leistų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų gatavame gaminyje. Pabrėžtina, kad Reglamento II priede ,,Kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašas" vakcinos, toksinai ir serumai priskirti draudžiamiems kosmetikos ingredientams. Reglamento 2 straipsnio 2 dalies nuostatoje, papildomai paaiškinančioje kosmetikos gaminio sąvokos apibrėžtį, aiškiai yra įtvirtinta, kad medžiaga arba mišinys, skirtas ryti, įkvėpti, švirkšti ar implantuoti į žmogaus kūną, nelaikomi kosmetikos gaminiais. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai teigia, kad minėtą odos korekcijos procedūrą gali atlikti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai (pagal atitinkamą profesinę kvalifikaciją) asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Kituose SAM paaiškinimuose teigiama, kad mezoterapijos paslaugas teikia gydytojas dermatovenerologas (prireikus su bendrosios praktikos slaugytoja), turintis medicinos praktikos licenziją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją, nes gydytojo dermatovenerologo normoje po p. 15.15. "atsluoksniuoti odą, koreguoti senėjančią odą ir hiperhidrozę konservatyviaisiais ir invaziniais metodais" pasirodo slepiasi cheminių pilingų naudojimas, užpildų ir botulino injekcijos bei mezoterapija.

KKAL manymu, didžiausia medikų, nenorinčių įteisinti mezoterapijos egzistavimą, problema yra tai, kad jie neskiria esminio skirtumo tarp hialurono užpildų bei botulino ir mezoterapijos. Mezoterapija gali būti atliekama dermaroleriu ar mezopenu, kurie užtikrina tik tam tikrą injekcijų gylį. Kosmetikai žino, kad gydytojai labai retai atlieka mezoterapijos procedūras, nes tai užima daug laiko ir neuždirbama tiek, kiek atliekant užpildus ar botuliną.

KKAL siūlo rengti gydytojus-kosmetologus universitetuose, suteikiant VII lygio kvalifikaciją pagal LTKS. Tokie specialistai galėtų leisti užpildus bei botulino toksino injekcijas, dirbti su lazeriais ir atlikti kitas gilias invazines grožio procedūras. Tai būtų puiki galimybė siekti magistro išsilavinimo jau turintiems grožio terapijos bakalauro laipsnį. Mezoterapiją nevaistiniais paruoštais naudoti preparatais galėtų atlikti VI kvalifikacijos lygį turintys specialistai – grožio terapeutai, baigę kolegijas. Mezoterapiją taip pat galėtų atlikti ir grožio estetikos meistrai - V kvalifikacijos lygio specialistai, kurie kol kas šiuo metu nėra rengiami. Ateityje grožio estetikos meistru tapti galės IV kvalifikacijos lygio higieninės kosmetikos kosmetikai (ateityje grožio estetikai) turintys profesinį išsilavinimą ir papildomai baigę V lygio grožio estetikos meistro mokymo programą (šiuo metu rengiama).

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos yra patvirtintas 270 val. trukmės V lygmens modulis "Specializuotos mezoterapinės procedūros", kurio gali siekti tik IV lygmenį turintys higieninės kosmetikos kosmetikai. Pagal programos aprašą, kuris yra skelbiamas viešai, aišku, kad mokoma tik neinvazinių mezoterapijos metodų. Kas yra neinvaziniai metodai? Ultragarsas? Jonoforezė? Daugelis kreipiasi į KKAL su klausimu, ar baigus šią mokymo programą, tikrai įgyjama teisė leisti injekcijas. Kai pasiteiravome SAM, ar tikrai baigę tokią mokymo programą, specialistai galės leisti injekcijas, gavome atsakymą, kad už specialistų parengimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, už jų darbą – Ūkio ministerija, o už kliento saugumą – Sveikatos ministerija. Taigi peršasi išvada, kad ŠMM patvirtintos mokymo programos nepripažįsta Ūkio ministerija ir SAM, o ją vykdanti mokymo įstaiga klaidina, skelbdama, kad vienintelė Baltijos šalyse formaliai (t.y. turint ŠMM licenciją) rengia mezoterapijos specialistus. Įdomu tai, kad už klaidingą informaciją nebaudžia niekas.

2015 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyrius pakvietė KKAL prisijungti prie 23 netradicinės medicinos (NM) konsultantų grupės, kuri jau buvo pradėjusi rengti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą – reglamentuoti netradicinės medicinos (papildomosios ir alternatyviosios medicinos (toliau – PAM)) praktiką. Pažymą LR vyriausybė priėmė 2016 metų vasario mėnesį. Dabar pradėjome rengti sveikatos rekreacijos srities veido priežiūros ir kūno priežiūros grupių paslaugų teikimo reikalavimus. Čia apibudinami reikalavimai patalpoms, specialistų kvalifikacijai, prietaisams, medžiagoms ir dokumentacijai.

Į būsimai reglamentuojamų veido paslaugų projektą įtraukta: permanentinis (ilgalaikis makiažas), veido zonų depiliacija karštu vašku, cukrumi; Veido šveitimas cheminiais pilingais; Manualinės veido sveikatinimo paslaugos: mechaninis veido valymas, masažai aliejais ir kremais, kaukės, aplikacijos; Deimantinė ir korundinė mikrodermabrazija; Elektroterapija (ultragarsas, galvaninė srovė, D’arsonvalis ir kt. nemediciniais ES sertifikuoti CE ženklą turintys aparatai; Procedūros estetinės paskirties lazeriais, radiodažnio, liokavitacijos, IPŠ ir kitais aparatais; Mezoterapija ir biorevitalizacija grožiui ir sveikatinimui; Botulino ir hialurono injekcijos, regenplazma.

Į būsimai reglamentuojamų kūno paslaugų projektą įtraukta: tatuiravimo paslaugos; Kūno (jautrių ir nejautrių zonų) depiliacija karštu vašku, cukrumi; Kūno sveikatinimo įvyniojimai ir masažai: medumi, šokoladu, augaliniais aliejais, žolių ryšulėliais, akmenimis ir t.t; Eletroterapijos procedūros (vakumas, elektrostimuliacija ir kt. nemediciniais ES sertifikuoti CE ženklą turintys aparatais); Procedūros estetinės paskirties lazeriais, radiodažnio, liokavitacijos, IPŠ ir kitais aparatais; Mezoterapija grožiui ir terapijai; Peloidoterapija (purvos vonios, aplikacijos); Balneoterapija (mineralinio vandens Vonios: Vaistažolių, Perlinės, Sūkurinės, masažinės vonios; vertikalios; povandeninis masažas; baseinas.

Kiekvienai konkrečiai paslaugai pažymimos būtinas specialisto išsilavimas, papildomos būtinos paslaugos (pvz. kai kur reiklaujama pateikti Kliento šeimos gydytojo išrašą, kuriame nurodyta, kad nėra kontraindikacijų paslaugai atlikti), papildomi tyrimai (pvz. alergologinis testas pigmentams tatuiravimo paslaugoms, kurį atlieka PAM specialistas), paslaugos indikacijos ir kontraindikacijos bei priemonės ir įranga, su kuriais atliekama PAM paskauga.

Kas laukia tų specialistų, kurie neturi reikiamos profesinės kvalifikacijos?

Apie tai kalbama jau 20 metų. Taigi buvo pakankamai laiko įsigyti tinkamą kvalifikaciją. Tačiau ir dabar yra galimybė specialistams, kurie yra baigę 6 mėnesių dekoratyvinės kosmetikos kursus ir turi ne mažiau 3 metų realų darbo stažą, laikyti egzaminus ir gauti higieninės kosmetikos kosmetiko diplomą eksternu.

Noriu priminti, kad tik formaliai įgytos kompetencijos, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas yra Jūsų sėkmingo darbo garantas. Tuos, kurie nori dalyvauti asociacijos veikloje visada kviečiame prisijungti.

Pranešimą parengė: KKAL prezidentė Rūta Bražiūnienė