(2022-11-10) Rūtai Mažeikienei suteiktas KKAL garbės nario vardas

Šį rudenį KKAL valdybos ir prezidento sprendimu bei Asociacijos narių pritarimu Asociacijos steigėjai Rūtai Mažeikienei buvo suteiktas KKAL garbės nario vardas. Žemiau skaitykite interviu su Rūta Mažeikiene.

 

Rūta, kaip atėjai į kosmetologiją? Kuo tave patraukė ši profesija?

 

Visas mano gyvenimas pilnas netikėtumų. Niekuomet negalvojau ir nesvajojau dirbti grožio srityje, o ir vaikystėje, paauglystėje neturėjau problemų su oda, tad prieš tai nebuvau net susidūrusi su šia profesija. Galima sakyti, kad pats likimas netikėtai atvedė į šį kelią ir dėl to jam esu labai dėkinga. Po medicinos mokyklos kosmetologiją studijavau Vilniaus kolegijoje, vėliau, 2009-ais metais, Rygoje įgijau tarptautinės kosmetologijos mokyklos CIDESCO aukščiausios kvalifikacijos grožio terapeuto diplomą. Atstovauti šią profesiją man yra didelis džiaugsmas.

 

 

Kokia buvo tavo, kaip diplomuotos kosmetologės, karjeros pradžia? Papasakok apie savo darbo patirtį.

 

Įsidarbinusi pirmoje darbovietėje – viename Vilniaus grožio salone, pradžioje atlikau kūno puoselėjimo procedūras. Vėliau mokiausi aromaterapijos meno – tuo metu Lietuvoje buvo tik vieni kursai. O tuomet, bedirbant, viskas įgavo pagreitį. Lietuvos rinkoje pasirodė pirmieji garsūs kosmetikos kompanijų vardai, buvo įvežama vis daugiau profesionalios kosmetikos produktų, tačiau nesupratome, kas yra profesionalios odos priežiūros protokolas – kaip mokėjome taip ir dirbome. Netrukus šios kompanijos pradėjo organizuoti stažuotes į Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Šveicariją. Mokėmės naujų procedūrų technikų, gilinomės į kosmetikos sudėtį, poveikį, jos pateikimo klientui svarbą – buvo labai įdomi patirtis. Iki šiol prisimenu ilgų kelionių autobusu metu vykusias atviras profesines diskusijas, nuoširdų kolegių iš visos Lietuvos patirties dalijimąsi. Buvome ne konkurentės, o vieninga kosmetologių bendruomenė, dirbanti vardan savo klientų. Tai buvo neįkainojama, gal net vertingiausia stažuočių dalis!

 

Šiuo metu dirbu Vilniaus senamiestyje, pačios įkurtuose estetinės kosmetologijos namuose „DermaSkin“. Tai mano kūrybinės dirbtuvės, kuriuose jaučiuosi kaip namie, dirbdama atrandu naujus odos sveikatinimo, jos būklės gerinimo sprendimus. Ir jau 13 metų dėstau „Art of Beauty“ mokykloje veido priežiūros disciplinos. Nors iki tol neturėjau jokios pedagoginės patirties, ilgainiui išmokau sistemingai perteikti dėstomą medžiagą. Gera dalintis savo patirtimi ir pačiai tobulėti.

 

Taip pat dirbu plastinės chirurgijos klinikoje „Vitkus Clinic“. Pamenu, kaip prieš 14 metų man paskambino Vita Vitkutė-Degutienė ir pasiūlė jungtis prie komandos.  Pirmą dieną man atvykus į kliniką, šviesaus atminimo prof. Kęstutis Vitkus papasakojo apie pacientei atliktą pilnos veido plastikos operaciją, informavo, kokių reabilitacijos procedūrų prireiks ir buvo sunku pripažinti, kad šioje srityje man stigo žinių. Tuomet ir prasidėjo informacijos paieškos – važiavau į užsienį, lankiausi tarptautiniuose kongresuose, skaičiau daug knygų, nes internete tokios informacijos tiesiog nebuvo. Dirbdama su fantastiška komanda „Vitkus Clinic“ įgijau tikrai neeilinę patirtį. Reabilituojant pacientą po plastinių operacijų ar kitų chirurginių intervencijų, kosmetologo (-ės) vaidmuo yra svarbus ir reikšmingas ir esu dėkinga už tokį pasitikėjimą.

 

Turi didelę ilgametę patirtį šiame versle. Rūta, kokia kosmetologija buvo tau pradedant karjerą ir kokia yra dabar? Kaip keitėsi tendencijos, reikalavimai, požiūris?

 

Kosmetologijoje dirbu 20 metų, per šį laikotarpį pasikeitė tiek tendencijos, tiek reikalavimai ir požiūris. Šių dienų kosmetologe (-u) būti yra vienas malonumas, nes gerų rezultatų pasiekti yra lengviau – juk yra daug nuostabių kosmetikos produktų, sukurtų aukštųjų technologijų pagalba, aparatų, padedančių veikliosioms medžiagoms prasiskverbti giliau ir tikslingai. Mokslas yra labai pažengęs, dėl to dirbti yra lengviau.

 

Taigi, šiuolaikinė kosmetologija labai skiriasi nuo buvusios prieš 15-20 metų. Mano karjeros pradžia, kaip minėjau, prasidėjo nuo kūno priežiūros, aromaterapijos – buvome tokios „natūralistės“. Anuomet buvo kūno puoselėjimo kultas, net, sakyčiau, labiau nei veido priežiūros procedūros. Darėme įvairias stangrinančias, liekninančias, atpalaiduojančias kūno procedūras. Vėliau į Lietuvą atkeliavo SPA terminas. Ilgą laiką nesuvokėme šios filosofijos, tad SPA salonu vadinosi, kas tik panorėjo, mums teko improvizuoti. Dar vėliau Lietuvoje atsirado vakarų klientui adaptuota Ajurveda – parinkdavome aliejus pagal došas (žmonių tipus) ir atlikdavome individualiai pritaikytus masažus. Tuomet itin populiarus tapo karštų akmenų masažas.

 

Mes, tos kartos kosmetologės, darėme viską – nuo depiliacijos, kūno procedūrų, veido procedūrų iki auskarų vėrimo (įvairiose kūno vietose), antakių korekcijos ir makiažo. Dabartinės kosmetikės (-ai) ar kosmetologės (-ai) aiškiai apsibrėžia, ką nori daryti, ko ne, ir dažniausiai renkasi  efektyvias, bet brangias procedūras. Tai suprantama – juk rinkos taisykles diktuoja paklausa.

 

Tačiau akivaizdu, kad tradicinė, konservatyvioji kosmetologija Lietuvoje šiandien pamažu užleidžia vietą invazinėms ir gilesnio poveikio procedūroms, kuomet naudojami įvairūs aparatai, lazeriai, atliekamos mikroadatinės procedūros ar injekcijos. Žinoma, tinkamai pagal indikacijas parinktos,  notifikuotomis priemonėmis ir būtinai – profesionalo atliktos šios procedūros yra efektyvios ir saugios. Tačiau neretai – perteklinės. Tam įtakos turi socialiniuose tinkluose mirgančios reklamos, kur neretai jaunos merginos dalinasi jauninamųjų procedūrų rezultatais! Visi turime teisę į pasirinkimą ir savitą grožio suvokimą, tačiau grožio srities specialistai privalo būti sąžiningi ir gerai pagalvoti prieš imdamiesi nepamatuotų kliento lūkesčių įgyvendinimo. Gal pasirodysiu konservatyvi, bet man išvaizdoje svarbus individualumas.

 

Rūta, o kokia tavo pačios grožio rutina? Žiūrint į tavo spindinčią odą, panašu, kad esi „batsiuvys su batais“?

 

Tikrai taip – nors dirbu daug, tačiau savęs nepamirštu. Dažniausiai naudoju kosmetikos produktus, kuriuos siūlau savo klientams. Renkuosi priemones pagal tos dienos odos poreikį, planuojamą veiklą, sezoniškumą, atsižvelgiu, žinoma, ir į amžinius pokyčius. Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad odos priežiūros priemonių skirstymas pagal amžių nebėra aktualus – tai daugiau rinkodaros priemonė. Pasas iš tiesų gali meluoti, bet profesionalo neapgaus – mes vertiname realią odos būklę, o ne metų skaičių. Dažniausia visų amžiaus grupių odos problema – drėgmės trūkumas. Pati labai mėgstu įvairius serumus – atkuriančius drėgmę odoje, aktyvinančius jos regeneracijos procesus, slopinančius oksidacinį stresą. O sekmadienis – mano grožio diena. Tuomet renkuosi rūgštinį arba enziminį veido odos šveitiklį, lakštinę ar kreminę veido kaukę, kūnui atlieku mechaninį šveitimą, plaukus lepinu atkuriamosiomis kaukėmis.

 

Esi viena Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos steigėjų. Kaip  ir kodėl kilo mintis įsteigti KKAL? Ir kokie buvo tie 10 metų Asociacijoje?

 

KKAL įkūrėme 2009-ais metais su Rūta Bražiūniene. Besimokindamos tarptautinėje CIDESCO mokykloje Rygoje ir tuo pačiu dirbdamos Lietuvoje, suvokėme, kad įvairių šalių ir kultūrų specialistų požiūris į klientą, procedūrų atlikimo estetika, net ir profesinės žinios labai skyrėsi nuo mūsų turimų. Juk Lietuvoje iki tol mes neturėjome grožio ir odos puoselėjimo kultūros, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje, paauglystėje mūsų niekas nemokino, kaip tinkamai prižiūrėti odą. Taip ir gimė idėja įkurti Asociaciją Lietuvoje. Per tuos dešimt Asociacijos veiklos metų nuveikta labai daug gerų darbų. Vienas jų – buvo pakeisti švietimo įstaigų, ruošiančių kosmetikus ir kosmetologus, nusistovėję pasenę įpročiai ir estetinės kosmetologijos suvokimas. Taip atsirado procedūrų protokolai su taisyklėmis. 2010-ais metais suorganizavome pirmąjį Lietuvos istorijoje atvirą kosmetikų bei kosmetologų konkursą. Tiesa, neturėjome konkurso organizavimo patirties, tad asmeniškai vykau į Sankt Peterburgą ir dalyvavau tarptautiniame kosmetologų konkurse – buvau pirmoji dalyvė lietuvė! Buvo daug jaudulio ir nežinomybės, tačiau konkursui ruošiausi labai atsakingai. Mano tikslas buvo įgyti žinių ir patirties bei pajausti tokių konkursų dvasią. Pamenu, konkursas vyko dvi dienas – profesionalų kategorijoje dalyvavo net 40 meistrų. Pirmą konkurso dieną vyko atranka ir aš patekau į finalą, o kitą dieną finale užėmiau antrąją vietą. Džiaugiuosi ne tik šiuo laimėjimu, bet ir įgyta galimybe panašų konkursą suorganizuoti Lietuvoje.

 

Per mano kadencijos Asociacijoje metus surengėme devynis itin sėkmingus konkursus.  Netrukus jie įgavo tokį populiarumą, kad mokymo įstaigose imta daryti atranką, tad renginyje dalyvaudavo tik pačios geriausios studentės ir mokinės. Konkursai pakeitė darbo kultūrą kosmetologijoje, be to, konkursantės dažnai gauna darbo pasiūlymų iš karto po renginio ir tai yra puiki karjeros pradžia!

 

Rūta, šį rudenį tapai pirmąja KKAL istorijoje Garbės nare. Su kokiomis emocijomis tą žinią ir statusą priimi?

 

Niekada nieko gyvenime nedariau nei dėl pripažinimo, nei dėl garbės. Asociacijoje darbas buvo nauja patirtis be jokių rėmų, nes viskas, ką dariau buvo labai įdomu, be to, turėjau didelį norą pakeisti senas kosmetologines nuostatas ir pagaliau pereiti į tarptautinį lygį. Anuomet, kai pirmą kartą išgirdau apie tarptautinę kosmetologijos mokyklą CIDESCO, buvau užsibrėžusi tikslą joje mokytis – ji traukė lyg magnetas, tai buvo mano svajonė! Tačiau grožio specialistai iš postsovietinės valstybės vakarietiškoje grožio kultūroje nebuvo priimami rimtai, todėl patekti į šią mokyklą atrodė neįmanoma, be to – labai brangu. Bet sunkumai mane  motyvuoja! Man pavyko ne tik baigti šią mokyklą, bet ir įrodyti, kad Lietuvos grožio specialistai nėra prastesni, o šiandien – daugelį šalių net pranokstantys! Todėl apmaudu, kad dabartinis mūsų šalies teisinis kosmetologijos reguliavimas užkerta kelią specialistams kelti kvalifikaciją ir legaliai atlikti tokias pasaulyje pripažintas ir populiarias procedūras kaip, pavyzdžiui, mikroadatinę mezoterapiją. Juk jų pagalba galėtume padėti greičiau ir efektyviau išspręsti paviršinio poveikio metodais sunkiau įveikiamas odos problemas – pigmentacijos sutrikimus, giluminę dehidrataciją, odos tonuso praradimą. Tikiu ir tikiuosi, Asociacijai pavyks inicijuoti pokyčius.

 

O būti pagerbtai visada labai malonu – vadinasi, yra vertinama tai, ką darau. KKAL garbės nario statusas įpareigoja nestovėti vietoje, tobulėti ir toliau populiarinti kosmetologiją. Savo ruožtu, noriu palinkėti naujai išrinktai valdybai ir prezidentui Robertui Kantauskui išlaikyti tą entuziazmą, palaikyti bendradarbiavimą su kosmetikais ir kosmetologais, imtis naujų idėjų įgyvendinimo bei pasimėgauti šiuo prasmingu procesu.

 

 

Kokius patarimus galėtum duoti galvojantiems mokytis kosmetiko ar kosmetologo specialybės ir jau dirbantiems?

Šiai profesijai nėra amžiaus limito, tačiau svarbus kruopštumas ir nuoseklumas. Dirbantiems linkiu nenustoti kelti kvalifikacijos. Mūsų profesijoje būtinas nuolatinis žinių ir įgūdžių tobulinimas, savišvieta. Nepraraskite profesinio pasitikėjimo – kad ir kaip būtų sunku, supraskite, kad visos klaidos – tai tik mūsų pamokos. Tačiau labai svarbu neperžengti savo kompetencijų ribų, nes reputacijos nenusipirksi. Svarbios ir asmeninės savybės: aistra darbui, nuoširdumas, polinkis estetikai,  taip pat – komunikabilumas, meilė žmonėms. Visi žmonės yra gražūs – svarbu padėti jiems tuo patikėti.

 

 

Kalbino ASTA BAGDONAITĖ

 

 

No Comments

Post A Comment